RUBŠIO IR
KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija
RK_K1998)
Pirmoji Karalių
knyga Skyrius: 21
Pirmoji Karalių
knyga
1 Kar 21
Elijas paskelbia
Dievo nuosprendį
17 Tada VIEŠPATIES
žodis atėjo Elijui, tardamas: 18 „Nueik pasitikti Izraelio
karaliaus Ahabo, viešpataujančio Samarijoje. Štai jis Naboto
vynuogyne, į kurį yra atėjęs jo pasiimti. 19 [i4]Jam sakysi:
'Taip kalbėjo VIEŠPATS: užmušei ir dabar pasisavini!' Jam
pasakysi: 'Taip kalbėjo VIEŠPATS: toje vietoje, kurioje šunys
laižė Naboto kraują, šunys laižys ir tavo kraują'“.
20 [i5]Ahabas Elijui
tarė: „Mane suradai, mano prieše?“ – „Taip, aš suradau
tave, – jis atsakė, – kadangi esi pasidavęs daryti, kas nedora
VIEŠPATIES akyse, 21 tikėk manimi, užtrauksiu tau nelaimę.
Nusikratysiu tavimi, Izraelyje atkirsiu nuo Ahabo vyriškius –
vergus ir laisvuosius. 22 Pasielgsiu su tavo namais, kaip pasielgiau
su Nebato sūnaus Jeroboamo namais ir Ahijo sūnaus Baašos namais
dėl to, kad pykdei mane, vesdamas Izraelį į nuodėmę. 23 VIEŠPATS
kalbėjo taip pat ir apie Jezabelę: 'Šunys ės Jezabelę Jezrėelio
lauke'. 24 Kas tik iš Ahabo mirs mieste, tą šunys suės, o kas tik
iš jo šeimos mirs atvirame lauke, tą padangių paukščiai suris“.
25 {Iš tikrųjų,
niekad nebuvo kito tokio kaip Ahabas, kuris būtų buvęs taip
pasidavęs daryti, kas nedora VIEŠPATIES akyse, savo žmonos
Jezabelės skatinamas. 26 Jis elgėsi pasibjaurėtinai, eidamas
paskui stabus, kaip buvo darę amoriečiai, kuriuos Dievas išvarė
prieš izraeliečius.}
Ahabas daro atgailą
27 Išgirdęs šiuos
žodžius, Ahabas persiplėšė sau drabužius ir apsivilko
ašutine ant nuogo kūno. Jis pasninkavo, miegojo apsivilkęs
ašutine ir vaikštinėjo prislėgtas. 28 Tada VIEŠPATIES žodis
atėjo Elijui Tišbiečiui: „Ar matei, kaip Ahabas nusižemino
prieš mane? Kadangi jis nusižemino prieš mane, aš neužtrauksiu
nelaimės jo dienomis. Ant jo namų užtrauksiu nelaimę jo sūnaus
dienomis“.
Išnašos:
1 1 Kar 21,1-21,4:
Nabotas negalėjo atsisakyti savo protėvių paveldo, nes tikėjimo
kraitis – teisėtvarka ir religiniai papročiai – reikalavo, kad
protėvių paveldas amžinai liktų šeimos nuosavybė (žr. Kun
25,10. 13-17.23-24.34). Ahabas buvo prislėgtas ir niūrus, nes
žinojo, kad, remiantis teisėtvarka ir religiniais papročiais,
Nabotas buvo teisus.
2 1 Kar 21,5-21,7:
Jezabelė nejautė jokios pagarbos Izraelio tikėjimo kraičiui.
3 1 Kar 21,8-21,14:
Pasninkas būdavo iškilmingos sueigos dalis, kai reikėdavo
svarstyti rimtą, tikėjimo bendriją liečiantį reikalą (žr. Ts
20,26; 1 Sam 7,6; 14,24). Sodinti Nabotą pirmoje sueigos vietoje
turbūt reiškia, kad jis turėjo sueigai vadovauti. Apie du
liudytojus ir užmušimo akmenimis bausmę žr. Įst 17,5-6; 19,15.
Nabotas keikė Dievą ir karalių, plg. Iš 22,28; Kun 24,10-16.
4 1 Kar 21,19: Ahabo
atsakymas į šį Dievo nuosprendį yra aprašytas 27-ojoje eilutėje,
o nuosprendžio padariniai 28-29 eilutėse ir 2 Kar 9,21-26
skaitinyje.
5 1 Kar 21,20-21,26:
Šiose eilutėse įkvėptasis Karalių knygų redaktorius iš Judo
karalystės vietoj paruošiančių Elijo žodžių, esančių
19-ojoje eilutėje, duoda išsamią ir galutinę ištarmę visai
Ahabo šeimai tais pačiais žodžiais, kaip ir Jeroboamo (žr. 1 Kar
14,9-11) ir Baašos (žr. 1 Kar 16,2-4) šeimoms. Ši ištarmė
atspindi vėlesnį teologinį Izraelio karalių vertinimą. Jo
tiesiogiai nesąlygoja nusikaltimas Nabotui, bet Ahabo ir Jezabelės
stabų garbinimas. Elijo ištarmės įvykdymas yra aprašomas 2 Kar
BIBLIJOS SKAITYMAS
RUBŠIO IR
KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija
RK_K1998)
Antroji Karalių
knyga Skyrius: 11
Antroji Karalių
knyga
Atalija valdo Judo
karalystę
2 Kar 11
1 [i1]Ahazijo motina
Atalija, sužinojusi, kad jos sūnus mirė, nedelsdama išžudė
visus karališkosios šeimos palikuonis. 2 Bet karaliaus Joramo duktė
Jehošeba,[i2] Ahazijo sesuo, paėmusi Ahazijo sūnų Joašą,[i3]
vogčiomis išnešė jį iš tos vietos, kur buvo žudomi karaliaus
sūnūs, ir paliko jį bei jo auklę viename miegamajame. Taip ji
paslėpė jį nuo Atalijos, ir jis nebuvo nužudytas. 3 Su ja jis
išbuvo šešerius metus, paslėptas VIEŠPATIES Namuose, o Atalija
valdė kraštą.
4 Bet septintais
metais Jehojada pasišaukė karitų[i4] bei palydos sargybinių
šimtininkus ir įsakė jiems sueiti pas jį į VIEŠPATIES Namus.
Sudaręs su jais sandorą, prisaikdino juos VIEŠPATIES Namuose ir
parodė karaliaus sūnų. 9 Šimtininkai padarė visa, kaip kunigas
Jehojada įsakė. Kiekvienas atvedė savo vyrus, – tuos, kurie buvo
tarnyboje tą šabą, ir tuos, kurie nebuvo tarnyboje tą šabą, –
ir atėjo pas kunigą Jehojadą. 10 Kunigas įteikė šimtininkams
karaliaus Dovydo ietis ir skydus, kurie buvo VIEŠPATIES Namuose. 11
Palydos sargybiniai, kiekvienas vyras su ginklais rankoje, sustojo
nuo pietinės Namų pusės iki šiaurinės Namų pusės, aplink
aukurą ir Namus, karaliui apsaugoti iš visų pusių. 12 Tada
Jehojada atvedė karaliaus sūnų, uždėjo jam vainiką ir padavė
valdžios ženklus.[i5] Jis buvo paskelbtas karaliumi ir pateptas,
jiems plojant ir šaukiant: „Tegyvuoja karalius!“
13 Atalija,
išgirdusi palydos sargybinių ir žmonių šauksmus, nuėjo prie
žmonių į VIEŠPATIES Namus. 14 Apsižvalgė, žiūri, karalius
pagal paprotį stovi prie šulo, vadai bei trimitininkai šalia
karaliaus, o šalies žmonės[i6] džiūgauja ir pučia trimitus.
Atalija persiplėšė sau drabužius ir ėmė šaukti:
„Išdavystė! Išdavystė!“ 15 Tada kunigas Jehojada
kariuomenės pareigūnams – šimtininkams – davė įsakymą,
tardamas: „Išveskite ją laukan pro gretas ir, jei kas ją sektų,
ištikite jį kalaviju“. Mat kunigas sakė: „VIEŠPATIES Namuose
ji neturi būti užmušta“. 16 Jie tad išvedė ją jėga. Ji buvo
nužudyta, kai ėjo į karaliaus rūmus pro Arklių vartus.
17 O Jehojada sudarė
sandorą tarp VIEŠPATIES ir karaliaus bei žmonių, kad jie būtų
VIEŠPATIES tauta. O kitą sandorą – tarp karaliaus ir tautos. 18
Tada visi šalies žmonės, nuėję į Baalo šventyklą, ją
nugriovė, jo aukurus ir statulas sutrupino, o Baalo kunigą Mataną
užmušė priešais aukurus. Pastatęs sargybinius VIEŠPATIES
Namuose, kunigas Jehojada 20 Visos šalies žmonės džiūgavo, ir
miestas liko ramus. O Atalija buvo nužudyta kalaviju prie karaliaus
rūmų.
Išnašos:
1 2 Kar 11,1-11,21:
Jehu’ui bandant sunaikinti Ahabo palikuonis ir pašalinti Baalo
garbinimą iš Izraelio karalystės, Judo karalystės sostą užgrobė
viena Ahabo palikuonė ir Baalo garbintoja – Atalija. Ji buvo Judo
karaliaus Jehoramo žmona, Ahabo ir Jezabelės duktė, Omrio
vaikaitė. Tapusi našle, ji karaliavo Jeruzalėje 841-835 m. prieš
Kristų.
2 2 Kar 11,2: ...
ehošeba: ji buvo vyriausiojo kunigo Jehojados žmona. Žr.l Kr
22,11.
3 2 Kar 11,2: ...
Joašą: jis buvo Atalijos vaikaitis. Būdamas paslėptas Jahvės –
Viešpaties – Šventykloje, jis buvo mokomas Viešpaties kelių.
4 2 Kar 11,4-11,7:
... karitų: karitai buvo samdyti svetimšaliai kareiviai. Turbūt jų
vardas turi ryšį su žodžiu, ženklinančiu cheretitus (žr. 1 Sam
30,14; 2 Sam 8,16-18). Sąmokslui prieš Ataliją vadovavo Jehojada.
Karaliaus apsaugos tarnybą ėjo trys kuopos, kiekviena jų kas
trečią savaitę. Atrodo, kad šiokiadieniais vienas kuopos
trečdalis eidavo tarnybą prie Šventyklos, o kiti du trečdaliai
karaliaus rūmuose. Šabo dieną buvo daroma priešingai. Jehojada
pasinaudojo šabo dienos tvarka: jis įsakė dviem kuopos trečdaliams
pradėti tarnybą Šventykloje kaip paprastai, o trečiajam pasilikti
Šventykloje. Taip Atalija buvo palikta rūmuose be apsaugos, o
Šventykloje buvo sutelkta visa kuopa. Be to, ir kitos dvi kuopos
turėjo rūpintis Šventyklos ir jaunojo karaliaus apsauga.
5 2 Kar 11,12: ...
valdžios ženklus: hebrajiškai berit – sandorą, arba liudijimą,
t. y. Sandoros su Dievu įsakymų nuorašą. Kitų nuomone, šiuo
žodžiu ženklinama antrankovis – karališkos valdžios ženklas.
6 2 Kar 11,14: ...
šalies žmonės: hebrajų kalba ‘am haarez, t. y. krašto tauta,
arba Judo karalystės kaimo gyventojai, ištikimi Sandorai su Dievu.
Sostinės gyventojai buvo persiėmę pagoniškais papročiais ir
stabų garbinimu. Žr. 2 Kar 23,35; 25,19.
Bibliografiniai
duomenys:
ŠVENTASIS RAŠTAS.
Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų
Vyskupų Konferencija, 1998.
© Lietuvos Vyskupų
Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>
Antroji Karalių
knyga Skyrius: 11
© 2003 Katalikų
interneto tarnyba. teisės | apie projektą | apie svetainę |
medis | į pradžią | į viršų
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą