2013-11-17 | Spausdinti
Miestelis Anykščių rajone už
15 kilometrų į šiaurės rytus nuo Anykščių, 5 kilometrai į rytus nuo
krašto kelio Anykščiai–Rokiškis, abipus kelio Čekonys–Žalioji. Šiauriniu
Debeikių pakraščiu teka Aknysta – kairysis Šventosios intakas,
vakariniu – Aknystėlė, Aknystos kairysis intakas, rytiniu – Gėtys,
Aknystos kairysis intakas. Ribojasi su Marimpolio, Meldučių, Sindrių,
Sterkonių, Kapčiuškių, Miškinių ir Kurtinių kaimais, Juozapavos
viensėdžiu.
Seniūnijos centras (nuo 1995 m.).
Gyventojų skaičius – 404 (2011 m.), 399 (2013 m.). Miestelis yra
seniūnaitijos centras (nuo 2009 m.). Debeikiuose yra J. Biliūno, Trumbatiškio, Gedimino, J. Tumo-Vaižganto, Sindrių, Ąžuolų, Stalėriškio, Surviliškio, Statybininkų, Lipšio, Vienybės, Rubikių, Kurtinių, Ąžuolynės, Lauko ir Sterkonių gatvės.
Debeikiai kaip Sterkonių dvarui priklausančių baudžiauninkų kaimas minimi nuo XVII a. pradžios, anksčiau šios vietovės buvo menkai gyvenamos.
Sterkonių dvaro savininkas Antanas
Lapas 1830 m. kortomis pralošė Debeikių kaimą (10 sodybų) Surviliškio
dvaro savininkui Karoliui Gratkauskui, o jo sūnus Ferdinandas
Debeikiuose XIX a. viduryje įsteigė palivarką. 1852 m. Debeikiuose buvo 8
pavienės sodybos ir viduryje įsiterpęs palivarkas. Po 1861 m. reformos
dalis palivarko žemės buvo išdalinta valstiečiams, o likusią 1870 m. F.
Gratkauskas išpardavė, todėl Debeikių palivarkas nunyko, liko 16
skirtingo dydžio pavienių ūkių, turėjusių 371 ha žemės. Nuo 1870 m.
Rusijos carui uždraudus žydams gyventi kaimuose, jie būrėsi Debeikiuose,
kur XIX–XX a. sandūroje jų gyveno 21 šeima – apie 90 žmonių.
1822 ir 1899 m. Debeikius nusiaubė
gaisrai. Nuo XIX a. 7-ojo dešimtmečio iki 1950 m. Debeikiai buvo
valsčiaus centras, 1950–1995 m. – apylinkės centras, nuo 1995 m. iki
šiol yra seniūnijos centras. Seniūniją sudaro 1 miestelis, 58 kaimai ir 9
viensėdžiai, nuo 2009 m. joje yra įsteigtos 6 seniūnaitijos.
Seniūnijoje yra 1706 gyventojai (2011 m.). Debeikių seniūnu nuo 2004 m.
iki šiol dirba Alvydas Simonavičius.
Debeikių gyventojai aktyviai dalyvavo
1863 m. sukilime, platino lietuvišką spaudą. 1905 m. pavasarį
Debeikiuose įvyko demonstracija prieš carinės Rusijos valdžią, o 1905 m.
pabaigoje buvo išvaikyta carinė Debeikių valsčiaus valdyba, susikūrė
ginkluotas vietinių valstiečių būrys tvarkai palaikyti.
1928 m. Debeikių kaimas buvo išdalintas vienkiemiais. 1933 m. Debeikių bažnytkaimyje buvo 42 trobos, kuriose gyveno 154 žmonės.
Miestelio ir apylinkių žmonės XX a.
pradžioje garsėjo čia augintais žirgais, todėl žirgas yra ir miestelio
herbe (dailininkas – Raimondas Miknevičius, 2002 m.).
Debeikiai – tolygiai augantis
miestelis: 1821 m. čia gyveno 131 žmogus, 1879 m. – 327, 1923 m. – 317,
1959 m. – 369, 1970 m. – 328, 1979 m. – 353, 1985 m. – 380, 2001 m. –
452.
1948-1951 m. iš Debeikių buvo ištremta
15 gyventojų. Miestelis pokario metais buvo svarbus ir partizaninio
judėjimo, ir NKVD veiklos centras. Čia ypač aktyviai veikė NKVD
garnizonas, kuriam talkino ir vietiniai rėmėjai. Jie bendromis pajėgomis
žiauriai slopino Debeikių apylinkėse veikusį platų partizaninį
judėjimą.
1769 m. Debeikiuose buvo pastatyta Sterkonių
dvaro savininko Tomo Kušeliausko išlaikoma koplyčia ir joje leista
laikyti pamaldas klebonui, anksčiau buvusiam dvaro kapelionu. Debeikių bažnyčios metrikų knygos rašytos nuo 1789 m. Steigiamai katalikų parapijai Sterkonių dvarininkas Juozapas Kušeliauskas
paskyrė 1,5 valako žemės, 1785 m. dovanojo 2400 sidabrinių rublių. 1792
m. J. Kušeliausko iniciatyva buvo įsteigta Debeikių parapija, pirmuoju
jos klebonu paskirtas Juozapas Kajetonas Ginaitis, nuo 1789 m. iki tol
buvęs Sterkonių dvaro kapelionu.
1799 m., keliems apylinkių
dvarininkams parėmus, Debeikiuose buvo pastatyta pirmoji medinė
bažnyčia, kurią 1801 m. pašventino klebonas Stanislovas Dirmontavičius.
Joje buvo 3 altoriai, papuošti gausiais medžio drožiniais, kuriuos, kaip
pasakota, Debeikiuose išdrožė Aknystų dvare pasilikęs prancūzas –
Napoleono armijos kareivis. Bažnyčia nuo 1818 m. turėjo tris nedidelius
varpus, o 1844 m. minimas ir didysis varpas. Vizituodamas Aukštaitijos
parapijas, 1852 m. gegužės 28 d. Debeikių bažnyčią aplankęs Žemaičių
vyskupas Motiejus Valančius įrašė pastabas, kaip ją remontuoti.
Senojoje Debeikių bažnyčioje tarnavo
kunigai: 1792–1795 m. – Juozapas Kajetonas Ginaitis, 1795–1798 m. –
Martynas Gudavičius, 1798–1814 m. – Stanislovas Dirmontavičius,
1814–1819 m. – Petras Šalevičius, 1820–1827 m. – Kletas Venskavičius,
1828–1831 m. – Jurgis Valentinavičius, 1831–1863 m. – Stanislovas
Grinevičius, 1863–1882 m. – Florijonas Korčinskis, 1882–1891 m. – Aleksandras Radavičius,
1891–1894 m. – Feliksas Semelevičius. 1894–1897 m. Debeikiai buvo
pirmoji parapija, kurią teko administruoti būsimajam prelatui klebonui Konstantinui Olšauskui. 1897–1899 m. jį pakeitė Jonas Ulickas, o paskutinis senosios bažnyčios klebonas 1900–1910 m. buvo Povilas Šimkevičius (1849–1913).
Nykstant senajai medinei bažnyčiai,
nauja mūrinė pseudogotikinė dviejų bokštų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Debeikiuose buvo statoma 1906–1910 m. klebono P. Šimkevičiaus ir
1910–1913 m. jį pakeitusio klebono Domininko Mikšio rūpesčiu. Pirminį bažnyčios projekto eskizą pateikė inžinierius Nikolajus Andrejevas,
tačiau bažnyčios statybą prižiūrėjo ir jos išvaizdą formavo pats
rangovas Augustas Andziulis. Bažnyčią 1913 m. pašventino Užpalių (Utenos
r.) klebonas Kazimieras Kozminskis, o vyskupas Pranciškus Karevičius
1921 m. rugpjūčio 30 d. bažnyčią konsekravo.
Bažnyčia yra stačiakampio plano, trijų
navų ir trijų altorių, 42,5 metro ilgio ir 25 metrų pločio, du jos
bokštai iškyla į 60 metrų aukštį. Šventoriaus (84x52 m) tvorą 1921
m. Jonas Zaranka sumūrijo iš lauko akmenų, joje įdėti treji geležiniai
vartai. Vietoj 1915 m. į Rusiją išvežtų senųjų varpų 1924 m. Kaune,
Masalcevo dirbtuvėse, buvo nulieti du nauji varpai: Šv. Kazimieras (640
kg) ir Šv. Ona (283 kg). 1926 m. nupirktas ir trečias 190 kg svorio
varpas. Antrojo pasaulinio karo metais varpai buvo išslapstyti, liko tik
didysis.
1912–1913 m. buvo pastatyta ir
Debeikių parapijos salė, sumūryta klebonija. 1918 m. Debeikiuose
įsisteigė pavasarininkų kuopa. Trys Debeikių bažnyčios varpai 1915 m.
buvo išvežti ir negrąžinti. 1924 m. Kaune nuliedinti 2 nauji varpai,
1926 m. nupirktas trečias. 1928 m. įrengtos reljefinės Kryžiaus kelio
stotys (dailininkas Vladas Čižauskas), pastatyti vargonai. 1938 m.
bažnyčia išdažyta. Debeikių bažnyčios šventoriuje stovi Tremtinių
kryžius (1989 m.) ir atnaujintas Misijų kryžius (autorius – Bronius
Tvarkūnas, 2013 m.), atminimo paminklas Emilijai Šakėnaitei-seseriai Ksaverai. Debeikių bažnyčios šventoriuje 1957 m. palaidotas kunigas Kazimieras Mikelinskas, jo kapą žymi betoninis paminklas – arkoje stovinti Švč. Mergelės Marijos statula.
Nuo 1926 m. iki šiol Debeikių parapija
priklauso Panevėžio vyskupijos Anykščių dekanatui. Svarbiausia Debeikių
parapijos šventė – tituliniai Šv. Jono Krikštytojo atlaidai birželio 24
d. Kitos parapijos šventės: Šv. apašt. Baltramiejaus atlaidai rugpjūčio
24 d. ir Rožinio Švč. Mergelės Marijos atlaidai spalio 7 d.
Dabartinę Debeikių bažnyčią administravo kunigai: 1910–1914 m. – Domininkas Mikšys, 1914–1920 m. – Jonas Ulickas, 1920 m. trumpai – Antanas Dygaitis, 1920–1946 m. – Kazimieras Mikelinskas, 1941 m. trumpai – Jonas Nagulevičius, 1947–1950 m. – Jurgis Šimonėlis (Debeikiuose suimtas ir ištremtas), 1950–1952 m. – Leonas Mažeika, 1956–1960 m. – Laimingas Feliksas Blynas, 1960–1963 m. – Mykolas Stonys, 1966–1973 m. – prelatas Leopoldas Pratkelis, 1973–1992 m. – Alfonsas Gražys, 1992–2007 m. – Vincentas Stankevičius, 2007–2008 m. – Vytautas Dagelis. Nuo 2008 m. Debeikių parapijoje reziduojančio dvasininko neliko, ją administruoja Svėdasų klebonas Vydas Juškėnas.
Seniausios Debeikių kapinės buvo šventoriuje, šalia bažnyčios. 1790 m. taip pat buvo pradėta laidoti ir kitose parapijos kapinėse Juozapo Kušeliausko
dovanotoje žemėje atokiau nuo bažnyčios. Klebono D. Mikšio rūpesčiu
1913 m. tos kapinės buvo išplėstos, ūkininkams Kazimierui Šukiui ir
Jonui Baniui skyrus joms žemės, apmūrytos fasadine tvora. Senosios
Debeikių kapinės išlikusios, jose daug senųjų akmeninių ir geležinių
paminklų, bet nuo XX a. vidurio jose nebelaidojama. 1925 m. už miestelio
buvo įrengtos dar vienos naujos Debeikių kapinės, 1935 m. tas kapines
pašventino Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas. Šios kapinės
išplėstos XX a. pabaigoje, jų prieigoje pastatytas masyvus medinis
kryžius su koplytėlėmis ir drožiniais (autorius – Jonas Tvardauskas,
1992 m.). Kapinėse įrengtas memorialas XX a. vidurio represijų aukoms,
pastatytas akmeninis paminklas su kryžiumi 1949 m. kovo 16 d. žuvusiems
ir kažkur nežinomame kape šių kapinių teritorijoje palaidotiems
partizanams Jonui Kemekliui, Juozui Adomoniui, Juozui Jankauskui ir Alfonsui Vinciūnui bei stribų nužudytiems broliams Antanui ir Pranui Juciams iš Puodžių kaimo (statybos iniciatoriai ir organizatoriai – Prima Petrylienė ir Bronius Tvarkūnas, 2012 m.).
Nuo 1804 m. su pertraukomis Debeikiuose veikė parapinė mokykla, kuri po 1863 m. sukilimo numalšinimo buvo uždaryta. 1804 m. joje buvo 20 mokinių, 1863 m. – 59 mokiniai.
1865 m. Debeikiuose buvo atidaryta
rusiška trijų klasių pradžios mokykla, veikusi iki XX a. pradžios. Šioje
mokykloje dirbo mokytojai: 1865 m. – Aleksejus Smiriaginas, 1872–1875
m. – Vasilijus Lebedevas, 1875–1878 m. – Ivanas Vinogradovas, 1878–1880
m. – Isid. Kornilovas, 1880–1881 m. – Vladimiras Preobraženskis,
1881–1885 m. – Jakovas Sosnovskis, 1885– 1888 m. – Konstantinas
Nagornas, 1888–1890 m. – Piotras Šematurovas, 1890–1894 m. – Afanasijus
Lebedevas, 1894–1896 m. – Vladimiras Počepka, 1896–1897 m. – Justinas
Skuratas, 1897–1900 m. – Nikolajus Savickis, 1900–1901 m. – Dmitrijus
Kulakovskis, 1902–1906 m. – Nikolajus Jankovskis, 1906–1908 m. –
Aleksejus Smiriaginas, 1908 m. – Andrejus Nikolajevičius, 1914 m. –
Natalija Voicechovič. Priartėjus Pirmojo pasaulinio karo frontui, 1915
m. mokykla buvo uždaryta.
Pradinė mokykla čia veikė iki 1945 m., 1945–1949 m. buvo progimnazija. 1949–1952 m. Debeikiuose veikė septynmetė mokykla, jos direktoriumi dirbo Bronius Atkočius,
1952–2001 m. – vidurinė mokykla, kuri išleido 41 abiturientų laidą –
593 abiturientus. Nuo 2001 m. mokykla Debeikiuose pertvarkyta į
pagrindinę. 1980–2012 m. Debeikių mokyklai vadovavo direktorė Rita
Skujienė. Debeikių pagrindinėje mokykloje dabar mokosi 100–120 mokinių,
direktorė – Inaida Komarova (nuo 2012 m.).
Debeikiuose 1939 m. buvo atidaryta ir
kiek laiko veikė pieninė. 1947 m. miestelis buvo elektrifikuotas,
pastačius elektros generatorių prie vidaus degimo variklio ir nutiesus 3
km eletros oro linijų. XX a. antrojoje pusėje Debeikiai buvo
"Ateities", nuo 1989 m. pakeitus pavadinimą – Debeikių kolūkio centrinė
gyvenvietė. Kolūkis buvo suformuotas 1978 m., prie "Ateities" prijungus
ir mažesnius kolūkius "Kelias į komunizmą" bei "Tarybinis
artojas". Paskutinis kolūkio pirmininkas 1981-1992 m. buvo Antanas Algis
Balaišis, jo iniciatyva 1991 m. Debeikiuose buvo pastatytas naujas
administracinių pastatų kompleksas ir kultūros namai. 1992 m. Debeikių
kolūkis iširo.
Nepriklausomoje Lietuvoje nuo 1920 m.
Debeikiuose veikė pašto agentūra, buvo įsteigta girininkija, policijos
nuovada, vaistinė, veikė vartotojų bendrovė bei 4 privačios parduotuvės.
Po Antrojo pasaulinio karo Debeikiuose buvo atidarytas ryšių skyrius,
buitinių paslaugų paviljonas, ambulatorija. Nuo 1941 m. Debeikiuose
veikia biblioteka, dabar – Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir
Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos padalinys. Joje 2004 m.
įrengtas viešosios interneto prieigos taškas. Nuo 1951 m. yra kultūros
namai, dabar – Anykščių kultūros centro skyrius, jame buriasi folkloro
ansamblis, romansų ansamblis "Ąžuolija", vaikų popmuzikos grupė ir
mėgėjų teatras. Debeikiuose veikia socialinės įstaigos: 1995 m.
atidarytas Aknystos
pensionato (nuo 2010 m. – Aknystos socialinės globos namai) filialas,
nuo 2011 m. įrengti Debeikių senjorų savarankiško gyvenimo namai.
Laisvės gynėjų kovai ir 1941–1954 m. Debeikių valsčiuje žuvusiems 51
partizanui atminti Debeikiuose pastatytas skulptūrinis paminklas
(iniciatorius ir rėmėjas – Kazys Rožanskas, statybos organizatorius Povilas Rožanskas, autorius – skulptorius Regimantas Midvikis, 1993 m.).
Debeikiuose 1859 m. gimė, po mirties Debeikių kapinėse buvo palaidotas knygnešys Jurgis Baranauskas, 1873 m. gimė kunigas Jurgis Gogelis, 1894 m. – kariškis, valstybės tarnautojas Jonas Raščius, 1897 m. – kunigas ir publicistas Kazimieras Juška, 1901 m. – laisvės gynėjas, Lietuvos kariuomenės savanoris ir Vyties Kryžiaus kavalierius Calelis Kurceras, 1902 m. – vargonininkas ir chorvedys Juozas Mikulėnas, 1911 m. – kunigas Jonas Žvirblis, 1938 m. – gydytoja mokslininkė Ona Palmyra Augustinaitė-Butkienė, 1939 m. – mokslininkė agronomė Nijolė Raščiūtė-Špokienė, 1944 m. – kariškis Jonas Andriškevičius, 1945 m. – pedagogė vadovė Genė Žemaitytė-Kulbokienė, 1950 m. – mokslininkas biologas gydytojas Vydmantas Atkočius, 1952 m. – miškininkas Alfonsas Deresevičius.
|
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą